niugis

niùgis sm. (2) 1. Žd pagalys: Aš tau paimsiu kokį niugį ir pradėsiu vokuoti kailį, tada tu pabūgsi! Lž. 2. niuksas, smūgis; plg. 1 niukas: ^ Motinos niùgis kaip sviesto gniužis Vkš. 3. kultuvas linams kulti: Linų galvas kula su niugiu Žd. 4. įrankis, prieš pjaunant užrišamas kiaulei ant snukio, kad neįkąstų, žniaugas: Niugį visumet stiprį reik turėti Gršl.